Ch. 1. Problemy metodologii issledovanii︠a︡ nravstvennogo ideala russkoĭ filosofii -- ch. 2. Personalia. Nravstvennye iskanii︠a︡ russkikh mysliteleĭ.

1.1. Universitet. Chto on myslit? -- 1.2. Universitet. Chto on mozhet? -- 1.3. ... i chego ne mozhet? -- 2.1. Nauka. Zachem ėto nuzhno? -- 2.2. Obrazovanie. Kakoe obrazovanie? -- 2.3. Akademicheskie vobody. Dli︠a︡ chego? -- Zakli︠u︡chenie -- Chto pochitatʹ ob Universitete?

Книга рассчитана на философов, культурологов и всех специалистов в области гуманитарной проблематики, на преподавателей высшей и средней школы.

Urgent environmental problems call for vigorous research and theory on how humans develop a relationship with nature. For eight years, Peter Kahn studied children, young adults, and parents in diverse geographical locations, ranging from an economically impoverished black community in Houston to a remote village in the Brazilian Amazon. In these studies Kahn sought answers to the following questions: How do people value nature, and how do they reason morally about environmental degradation? Do children have a deep connection to the (...) natural world that gets severed by modern society? Or do such connections emerge, if at all, later in life, with increased cognitive and moral maturity? Are there universal features in the human relationship with nature? Kahn's empirical and theoretical findings draw on current work in psychology, biology, environmental behavior, education, policy, and moral development. (shrink)

Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie metafiziką“, (...) taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą. (shrink)